Maršalo planas 2 - Lietuvai rev.005 2020.03.19
Planas - mažojo ir vidutinio verslo skatinimui, tinkantis krizei ir klestėjimo laikotarpiams, regionams, didmiesčiams.
- Konkurencija yra pagrindinis evoliucijos ir tobulėjimo variklis, tik ar turime lygias galimybes konkuruoti, jei neturime lygių galimybių ir sąlygų skolintis?
- Didelė padėka ir pagarba tokiems žmonėms kaip Stasys Jakeliūnas, kurie supranta, kad šalis ir pilietis be nuosavo kapitalo – yra priklausomas nuo svetimo kapitalo. Lietuviškas verslas neturi jokių teorinių ir praktinių galimybių konkuruoti su tarptautinėmis įmonėmis, nes skolinasi didesnėmis palūkanomis.
- Valstybė ir Europos Sąjunga siūlo įvairias paramos ir subsidijų formas, kurios Lietuvos atveju dažniausiai baigiasi trinkelių klojimu ir mokyklų renovavimu, kurias po to uždaro – jokios ilgalaikės ir praktinės vertės nėra. Viena iš tokio modelio problemų, kad ne visi gauna tą paramą (nelygios galimybės konkuruoti).
- Valstybė yra išlaikoma mokesčiais. Galimybę skolintis galima būtų susieti su įmonės sumokėtų/pervestų mokesčių kiekiu per tam tikrą laiką (tarkim tris metus).
Kiekvienai įmonei, atitinkančiai keliamus reikalavimus, būtų galima atidaryti kredito limitą su nulinėmis palūkanomis, kuris būtų apskaičiuotas pagal sumokėtus/pervestus mokesčius. Jei įmonė pervedinės daugiau mokesčių – kredito limitas didės, ir atvirkščiai. Įmonės, kurioms reikia tokios priemonės, galės ja naudotis, kurioms nereikia – galės nesinaudoti. Visi turės lygias galimybes skolintis pagal tai, kiek prisideda prie valstybės išlaikymo.
-
Pavyzdys:
Sąlygos:
- Minimali įmonės gyvavimo trukmė – 3 metai.
- Įmonė/direktorius neturi mokestinių/administracinių nusižengimų.
- Įmonės akcininkai fiziniai asmenys.
- Įvesti laiko limitą, nuo kada skaičiuoti palūkanas jei per ilgai negrąžinamas kreditas (pvz.: penki metai).
- Jei įmonė per paskutinius trejus metus sumokėjo/pervedė 300 000 eur (PVM, GPM, Sodros, pelno ir kitų mokesčių bendrai sudėjus). Įmonės metų vidurkis: 100 000 eur.
Tokiai įmonei būtų galima atidaryti neterminuotą beprocentinį kredito limitą iki 100 000 eur. Pirmais metais būtų galima leisti naudotis 33% kredito limito, antrais 66% (jei nėra nusižėngimų), trečiais 100%(jei nėra nusižengimų). Jei reikia skatinti ekonomiką galimas dar didesnis limitas.
Tai - idėja, algoritmo detales ir saugiklius galėtų sudėlioti specialistai. - Lygios galimybės į skolinimąsi pagal sumokėtus/pervestus mokesčius leistų išspręsti subsidijavimo/paramos galvosūkį smulkiajam ir vidutiniam verslui. Skatintų discipliną, mažintų šešėlį, kurtų darbo vietas, didintų savarankiškumą, gerintų ekonominį raštingumą.
Komentarų ir pasiūlymų "Maršalo planas 2" įgyvendinimui laukiame el.paštu.
-
Susiję klausimai:
- Kodėl valstybės subsidijų nepaversti įmonių paskolomis valstybei? Paskolomis, kurios suteikiamos pagal sumokėtų mokesčių apimtis. Ir suteikiamos visoms įmonėms (pirmumas labiausiai nukentėjusioms).
- Kodėl turime praskolinti valstybę, kai galėtų skolintis įmonės?
- Po metų dviejų kils raganų medžioklė ar teisingai buvo išdalintos subsidijos. Pvz įmonė turi el. parduotuvę ir padalinius, kitą įmonė tik el. parduotuvę. Nukentės abi įmonės krizės laiku, bet subsidiją gaus tik viena. Nelygios sąlygos konkuruoti.
- Kriziniu laiku bus vartojama tik būtiniausioms reikmėms ir būtiniausiems įsipareigojimas – vadinasi didžiausią naudą iš gelbėjimosi plano turės maisto prekybos tinklai ir bankai. Ar tai teisinga?
- Už krizės paketą mokės visi piliečiai, kodėl pagalbos rato nepadaryti universalaus?
Man kaip piliečiui, aukščiau išvardinti klausimai yra ypač aktualūs, nes aš būsiu vienas iš tų kuriam teks atidirbinėti valstybės skolą. Tau ir tavo vaikams taip pat!